Kai pomidorų daigai jau pakankamai dideli ir galbūt nebetelpa namie ant palangių, norisi juos kuo greičiau ištremti į šiltnamį. Per anksti to daryti negalima, žemė gali būti dar neįšilusi arba galimas šalnų pavojus. Teisingai pasiruošus įmanoma pomidorus apsaugoti nuo netikėto atšalimo. Priemonių yra įvairių – nuo paprastų, randamų namuose, iki pirktinių, reikalaujančių investuoti. Jas ir aptarsime straipsnyje.

Pavasarį šiltnamis įkaista gan greitai, tačiau taip pat greitai ir atvėsta, nes vakarai bei naktys šaltos. Todėl tuo metu reikia pasistengti, kad į vidų patektų kuo daugiau šilumos ir, kad būtų kas ją surenka. Įleisti šilumą padeda skaidri šiltnamio danga, o ją neblogai sugeria vanduo, akmenys, betonas, kiti tamsūs paviršiai. Pastatykite juodas statines su vandeniu, kuo didesnes, tuo geriau. Jos turi būti uždengtos, kad negaruotų. Betoninės grindys ar akmenų konstrukcijos taip pat geri akumuliatoriai. Neblogai kaista ir dirvožemis, tačiau vakare atvėsus orui jis pradeda garinti drėgmę, o kartu ir šilumą. Norint to išvengti, reikia dirvą apdengti juoda plėvele. Patartina prieš tai padengti dirvožemį mulčiumi, jis padės neperkatinti augalų šaknų. Dieną plėvelė sugers kaitrą, įšildys mulčių, o vakare blokuos garavimą. Plėvelė turi būti pašalinta atėjus karštesniems orams, kad nenudegintų augalų. Bet kur šiltnamyje gali būti išdėlioti tamsios medžiagos lakštai , pavyzdžiui prie sienų palei žemę, kad neužstotų saulės. Vienas iš išvardintų metodų galbūt labai stipriai neapsaugos nuo šalnos, tačiau kompleksas tikrai bus efektingas.

Didžiausias šilumos praradimo iš šiltnamio kaltininkas yra danga. Per dieną neblogai įkaitęs šiltnamis, vakare gali atšalti nė valandai nepraėjus. Vienas iš dažniausiai naudojamų izoliacijos būdų tai keli (dažniausiai du, rečiau trys ar keturi) dangos sluoksniai. Susidarę oro tarpai gerai sulaiko šilumą (panašus principas naudojamas languose). Didesniam efektui galima naudoti dvigubą plėvelę su burbuliukų pavidalo oro tarpais (naudojama pakavimui), tačiau ji yra brangesnė. Reikia nepamiršti, kad kuo daugiau dedama dangos sluoksnių, tuo mažiau saulės ir šilumos patenka į vidų. Jei naudojate šilumos akumuliatorius, tokiu atveju jie tampa mažiau efektyvūs. Pastaruoju metu populiarėja kanalinis polikarbonatas. Tai dvisluoksniai skaidraus plastiko lakštai, viduje padalinti pertvarėlėmis, tokiu būdu susidaro kanalai. Jie gerai įleidžia šviesą bei šilumą į vidų, tuo pačiu gerai ją sulaiko ir neleidžia laukan. Polikarbonatas gali pasirodyti brangus, tačiau tarnauja daug ilgiau nei plėvelė. Nepamirškite pasirūpinti ne tik efektyviomis dangomis, bet ir geru užsandarinimu, tuo pačiu paliekant galimybę vėdinti.

Kaip žinia pūdamas kompostas išskiria nemažai šilumos. Tuo galima pasinaudoti ir papildomai apšildyti šiltnamį. Tiesiog pastatykite kompostavimo talpas viduje. Jei vietos nėra daug, galima įrengti dėžes lauke su išvedžiotais vamzdžiais, kuriais šiluma bus tiekiama į vidų. Toks būdas net geresnis, nes galima kontroliuoti šilumos padavimą, tada kai jo reikia, t.y. vakare ir naktį, neperkaitinant dieną. Priklausomai nuo sudėties, komposto krūva kaista ir gali tiekti šilumą apie 30-40 dienų, to pakaks norint iškentėti pavasario šalnas ir rudens vėsą. Nepamirškite, kad vienas iš puvimo produktų yra ir anglies dvideginis, kuris būtinas augalų fotosintezei.

Padeda apsaugoti daigus nuo nedidelių šalnų, staigių temperatūros pokyčių. Klojama tiesiai ant augalų. Temperatūra po agro tekstile yra apie 2-3 laipsnius aukštesnė nei išorėje.

Jei šiltnamis sandarus, jį galima šildyti įvairiais prietaisais. Dažniausiai naudojami elektriniai, dujiniai bei parafino šildytuvai. Šiek tiek apie kiekvieną:

Elektriniai šildytuvai: tinka tik tuo atveju, jei šiltnamyje pasiekiama elektros energija. Didžiausias tokių šildytuvų privalumas, tai ventiliatorius, kuris padeda paskirstyti šilumą, bei termostatas, kuris išjungia prietaisą pasiekus reikiamą temperatūrą. Taip pat tokie įrenginiai dažnai turi vėdinimo funkciją, kurią galima pritaikyti vasarą.

Dujiniai šildytuvai: dažniausiai naudojami vidutinio dydžio ir dideliuose šiltnamiuose, kur nepasiekiama elektros energija. Kurui naudojamas propanas arba gamtinės dujos.

Parafino šildytuvai: tinkami mažiems, 4-15 m² šiltnamiams, naudojami, kai esti šalnų pavojus. Dega apie 2-3 paras, kol baigiasi parafinas.