Dėl nelabai palankių oro sąlygų šiemet šiltnamio įrengimas bei sodinimas vyko gan vėlai, antroje gegužės pusėje. Žinoma darbo buvo daug mažiau nei pernai - sutaisyti vėjo išplėštą langą, sudėti stogą, išravėti bei sukasti žemę, susodinti, išvedžioti laistymo sistemą, užmulčiuoti.
Stogo sudėjimas vyko ne taip sklandžiai kaip norėjosi, šiltnamis šiek tiek deformavosi, tad buvo sunku sustumti šoninius sutvirtinimus. Su tepalo bei daužymo lenta pagalba vis tik pavyko.
Į dirvožemį įmaišiau šiek tiek žolytės komposto, į kiekvieną sodinimo duobę dar papildomai bėriau biohumuso. Daigai buvo sodinami gulsčiai, kad šaknys nebūtų paveiktos giliau neįšilusios žemės, bet tuo pačiu stiebas būtų kuo daugiau užkastas ir augintų papildomas šaknis. Vėliau stiebai sėkmingai atsitiesia.
Pomidorai buvo mulčiuojami dvigubai, pirmas sluoksnis smulkintos pušų žievės, o ant viršaus juodas agroaudinys. Taip buvo daroma dėl dviejų priežasčių. Pirma tai šilumos akumuliavimas, juoda danga sugeria šilumą, įšildo po ja esantį žievės mulčą ir naktį po truputį skleidžia ją į šiltnamį. Kadangi agroaudinys sulaiko drėgmę, šilumos atidavimas vyksta iš lėto, apsisaugoma nuo staigaus temperatūrų pokyčio. Neramu ar karštomis dienomis danga nekais per smarkiai, tačiau tekp ją matyti ne vieno augintojo šiltnamyje, tad tikiuosi viskas bus gerai. Jei ne, pašalinsiu. Antra priežastis tai sterilumas. Pernai šiltnamyje buvo gan drėgna, pomidorus puolė grybinės ligos. Todėl dabar stengiuosi palaikyti sausą orą, bei švarią aplinką. Dangą klojau tiesiai ant pasodintų pomidorų, daigus į išorę ištraukiau per iškirptas kryžiaus formos skyles. Lysvių šonai užspausti lentomis, kad geriau izoliuotų.
Laistymo sistema šiemet pasirinkta kita, vietoje rasojančios žarnos išvedžiota lašinė (pirkta internetu), kuri drėkina daug intensyviau. Rasojanti netiko, nes pomidorams nuolatinė drėgmė netinka, jiems reikia reto, bet gausaus laistymo. Bačką naudoju seną, praėjusį sezoną ji atlaikė puikiai. Na ir žinoma reikia nepamiršti pagrindinės idėjos - šiltnamis turi reikalauti kuo mažiau pastangų ir atimti kuo mažiau laiko :) Tam tikslui prie žarnos prijungtas vandens vožtuvas su laikmačiu. Jis suprogramuotas paleisti vandenį kas tris dienas, dviems valandoms. Manau vėliau pakaks vieno karto per savaitę, nes su danga drėgmė iš dirvožemio neturėtų smarkiai garuoti. Tręšimas vyks per tą pačią sistemą.